Susigaudyti realybėje
Ar jums kada nors buvo kilę tokių ar panašių minčių?
- Vertėjai – tai tie žmonės, kuriuos per televizorių matome stovinčius greta prezidentų ir pasaulio verslo lyderių ir šnabždančius jiems į ausį.
- Vertimas nėra tikra profesija, tuo užsiimti gali bet kas.
- Jei mokate dvi arba daugiau kalbų – galite versti.
- Vertėjai jau nebereikalingi, juk tai užduočiai turime „Google“ vertėją ar kitas panašias programas.
- Visi vertėjai gali versti į abi puses, tai yra tiek į savo gimtąją kalbą, tiek iš jos.
- Vertėjai moka krūvas kalbų.
- Jei vertėjas moka kalbą, iš jos arba į ją gali išversti beveik bet ką.
- Vertėjai raštu verčia tik knygas, tiesa?
- Vertimo kokybė nėra tokia jau svarbi: jei pasistengus tekstą galima suprasti, vadinasi, vertimas pakankamai geras.
Patikėkite, ne tik jums teko girdėti bent vieną, o gal ir visus šiuos teiginius. Vertimas raštu – nuostabi, tūkstantmečius skaičiuojanti profesija, tačiau taip pat apipinta prietarais ir klaidingomis nuostatomis. Štai jums išskirtinė galimybė susipažinti su vertimo raštu užkulisiais ir apsiginkluoti žiniomis, leisiančiomis į šipulius sudaužyti šią profesiją supančius mitus!
Tekstą vertė
Vertėjo raštu galvoje
Jei galėtumėte įlįsti į vertėjo raštu galvą ir pažvelgti vidun, pamatytumėte, kad – nepriklausomai nuo amžiaus, tautybės ar kultūros – joje nuolat dedasi tam tikri dalykai.
Pirmiausia, mes esame kalbas mėgstantys žmonės, gerai mokantys bent vieną, o tam tikrais atvejais – daug daugiau užsienio kalbų. Mes taip pat mėgstame rašyti, bendrauti ir didžiuojamės būdami žodžių kalviais – žmonėmis, kurie, naudodami žodžius kaip įrankius, kuria dokumentus ir duomenų lapus, turinį ir reklaminius tekstus, žinutes ir daug daugiau.
Priešingai nei vertėjų žodžiu, kurie dirba su sakytine kalba, mūsų tylą skrodžia tik klaviatūros tarškėjimas ir dūzgiančios mintys.
Mes patiriame bent dviejų kultūrų poveikį, todėl esame plačių pažiūrų ir suvokiame, kad į tą patį dalyką galima pažvelgti iš kelių skirtingų perspektyvų.
Įsivaizduokite mus kaip informacijos medžiotojus. Esame be galo smalsūs, ryte ryjame rašytinį žodį, aistringai nagrinėjame verčiamus tekstus ir semiamės žinių dirbdami. Neabejotinai esame tie žmonės, kuriuos norėtumėte matyti savo komandoje žaisdami protmūšį vietiniame bare. Negana to, mes dažnai taip pat specializuojamės keliose pasirinktose srityse.
Esame perfekcionistai, ypatingai daug dėmesio skiriantys smulkmenoms. Profesiniu atžvilgiu tai tikra dovana, tačiau kartais sunku nuo to atsiriboti.
Jei jums nors kartą teko su vertėju peržvelgti restorano valgiaraštį ar žiūrėti su juo subtitruotą filmą, be abejo, pastebėjote, kaip mes bedame pirštu į kiekvieną klaidą.
Mūsų manymu, tai – miela savybė. Galbūt ji jums nepasirodys tokia žavinga, tačiau, ką padarysi, tai – neatskiriama mūsų dalis!
Akis į akį su žodžiais
Tai kas gi iš tikrųjų vyksta, kai imamės darbo?
Visų pirma – šiek tiek konteksto (vertėjai nuolat jums primins kad kontekstas svarbiau už viską!).
Žmonės visame pasaulyje komunikuoja dėl įvairiausių priežasčių: norėdami parduoti, reklamuoti, ugdyti, informuoti, dalintis, pasakoti istorijas ir įkvėpti.
Jei žinutė lieka prieinama tik autoriaus kalba, tik jo kultūriniam ratui, ji pasiekia gerokai siauresnę auditoriją. Prisijungus vertėjui, ta žinutė įgauna gebėjimą pralaužti sienas, įveikti kultūrinius ir kalbinius skirtumus – ji gali tiesti tiltus.
Mūsų darbas yra sukurti ryšį tarp autoriaus ir skaitytojų.
Štai kur pasireiškia tikrieji vertimo raštu įgūdžiai ir paaiškėja, kad jokiu būdu neužtenka „tiesiog“ gerai mokėti kalbas.
Vertėjas turi įkvėpti gyvybės kita kalba parašytam tekstui.
Kasdien viso pasaulio vertėjai raštu gali būti užimti pačiais įvairiausiais dalykais: NVO pranešimais spaudai, naujos, galbūt pasaulį pakeisiančios programėlės vartotojo sąsaja, laiko mašinos patentu, istorija apie Hario Poterio dukteris, subtitrais mongolų kalba dešimtajam „Žvaigždžių karų“ filmui, jūsų indaplovės atsarginių dalių katalogu, Mėnulio lankytojams skirtu turistiniu lankstinuku, kino festivalio organizatorių interviu su Angelina Jolie, kovai su pandemija skirtų kaukių gamybai būtinais dokumentais, o gal į kitą šalį besikraustančio futbolininko nauja sutartimi.
Trumpai tariant, mūsų verčiami tekstai apima viską, ką žmonija gali pasiūlyti.
Tačiau, kad atliktumėme savo darbą, neužtenka autoriaus žodžių perteikti kita kalba. Verčiant paprastus valstybių ar objektų sąrašus to gal ir būtų gana, tačiau bet kokį sudėtingesnį tekstą reikia vertinti kaip gyvą organizmą. Turime jį kruopščiai transformuoti, kad natūraliai užsimegztų ryšys su skaitytojais. Galvoti apie žodžius šiuo atveju nepakanka: vertėjas raštu turi mąstyti sakiniais, pastraipomis, atsižvelgti į autoriaus perteiktas idėjas, kartais net būtina pakeisti antraštes, pertvarkyti tekstą, įvesti naujas formuluotes.
Tai reiškia, kad tekstą tenka išnarstyti, ištyrinėti, rekonstruoti, perrašyti ir pritaikyti vertimo kalbos kultūrai.
Kitaip tariant, mūsų darbo rezultatas turi atrodyti taip, lyg jį būtų parašęs žmogus, kuriam vertimo kalba yra gimtoji, ir jis būtų skirtas ta kalba kalbantiems žmonėms.
Tik tada skaitytojai atras su tekstu ryšį ir autoriaus žinutė pasieks adresatą.
Vertėjų raštu užduotis – meistriškai atlikti savo darbą, o tuomet išnykti nuo scenos, nepaliekant nė menkiausios užuominos, kad apskritai ten buvome.
Pakalbėkime apie technologijas
Savaime suprantama, kaip ir bet kurią industriją, vertimą raštu XXI amžiuje pačiais įvairiausiais būdais veikia tobulėjančios technologijos. Praėjo tie šiltai prisimenami laikai, kai dokumentai atkeliaudavo paštu, o vertimai būdavo spausdinami rašomąja mašinėle, įsivėlusias klaidas pataisant specialiomis korekcinėmis priemonėmis.
Šių dienų vertėjai yra technologiškai išprusę ir žino, kaip maksimaliai išnaudoti kompiuterius, kad darbas būtų atliktas greitai, efektyviai ir tiksliai.
Žinutėms gauti ir siųsti naudojamės elektroniniu paštu, o ieškodami informacijos neišsiverstume be interneto.
Jau daugiau kaip dvidešimt metų vertėjai raštu nuolatos naudojasi kompiuterizuoto vertimo priemonėmis, kurias pasitelkiant dalinami ir sisteminami tekstai, o taip pat saugomos vertimo atmintys – nuo atskirų žodžių iki ištisų sakinių.
Neabejotinai visi girdėjote apie „Google“ vertėją ir greičiausiai esate susidūrę su tuo, koks siaubingai nevykęs jis gali būti, tuo pat metu vis tiek primindamas stebuklą. Jei jūs vengrė močiutė, bendraujanti su savo aire anūke, tuomet „Google“ vertėjas jums bus tikrai naudingas ir padės suprasti žinutės esmę. Vertėjams mašininis vertimas taip pat gali padėti sumažinti darbo krūvį, sukramtydamas tekstus ir juos išspjaudamas viena ar kita forma (kokybė priklauso nuo kalbos). Štai čia dažniausiai ir prasideda žmogaus vertėjo darbas – tam, ką sukūrė mašina, reikia suteikti natūralaus skambesio ir stiliaus (darbe ši dalis žinoma kaip postredagavimas).
Ši naujai susiformavusi sinergija tarp žmonių ir kompiuterių reiškia, kad daugiau turinio išverčiama greičiau nei kada nors anksčiau.
Tačiau yra ir daugybė vertėjų, kurie mašininio vertimo apskritai neliečia, teigdami, kad šis sukuria daugiau problemų nei sprendimų. Viskas priklauso nuo teksto, srities, kalbų kombinacijos ir naudojamos programinės įrangos. Kūrybiniam vertimui, rinkodarai ar literatūrai mašininis vertimas iš esmės vis dar nepritaikomas.
Be to, įvairi programinė įranga gali būti naudinga ir kitur – tvarkant subtitrus, skaitant savo vertimus balsu (funkcija „tekstas į šneką“), tikrinant gramatiką ir rašybą, maketuojant dokumentus, prižiūrint klientų duomenų bazes ir pardavimų duomenis, planuojant darbus ar išrašant sąskaitas.
Taigi technologijas laikome draugais, ne priešais. Jos padidina produktyvumą ir atitinkamai pajamas, tačiau kol kas jų vaidmuo aiškiai apibrėžtas. Kitaip tariant, negulime naktį lovoje negalėdami sumerkti akių ir nuogąstaudami, kad ateis diena, kai mus išstums robotai...
Vertėjo raštu kasdienybė
Jei bet kurio vertėjo paklaustumėte, ko jam reikia darbui atlikti, sulauktumėte atsakymo, kad tai – kompiuteris, kuriame gausu įvairių pirmiau minėtų technologijų, galbūt kelios senamadiškos knygos ir daug kavos ar arbatos. Kai kurie galbūt taip pat užsimintų apie katę ar šunį.
Tai vienišiaus profesija. Bet daugeliui mūsų ji tinka tiesiog tobulai. Nesvarbu, esame introvertai, ekstravertai ar manome esantys kažkur per vidurį, tikroji mūsų aistra – žodžiai ir tai, ką galime su jais nuveikti.
Kalbant apie populiariausias kalbas (ispanų, prancūzų, vokiečių, japonų ir kt.), dauguma verčia į savo gimtąsias kalbas, kadangi – nors mūsų užsienio kalbos žinios gali būti puikios – jos retai tobulos. Kitų kalbų, kaip antai vietnamiečių, vengrų, hausų (Nigerija), tagalų (Filipinai) ar kečujų (Peru), vietiniai vertėjai verčia ir į, ir iš tų kalbų.
Galime dirbti su vertimo agentūromis arba tiesiogiai su klientais. Bet kuriuo atveju visa ko pradžia yra tekstas. Tekstai gali būti įvairių formų ir apimčių – nuo 3 žodžių ilgio šūkių iki 100 000 žodžių ilgio disertacijų.
Be abejo, kiekvieno teksto tema turi būti tokia, kad jos imdamiesi jaustumėmės gerai. Nedaug medicininių tekstų vertėjų sutiktų versti teisinius tekstus, ir atvirkščiai. Egzistuoja techninių, mokslinių, kūrybinių, meninių, literatūrinių ir akademinių tekstų vertėjai, ir tai tik kelios kategorijos. Kiekvieną iš mūsų traukia skirtingos specializacijos sritys.
Mes atsiverčiame tekstą, jį peržvelgiame, išnagrinėjame ir imamės mylimo darbo – perkelti tų idėjų vaizdinius į kalbą taip, kad ji būtų aiški ir natūrali, o kartais net liete lietųsi.
Vėliau plušame prie teksto: tikriname, redaguojame, vėl tikriname, užduodame klausimus klientams, tobuliname galutinį variantą. Tai – kruopštumo reikalaujantis darbas, tačiau visa, ko imamės, turi būti nepriekaištinga. Taip dirba save gerbiantys profesionalai, nors prastos kokybės vertimai visame pasaulyje verčia manyti, kad ne visi linkę į tokį perfekcionizmą.
Be to, kaip laisvai samdomi darbuotojai ir smulkiojo verslo savininkai, turime būti pasiruošę viskam. Mūsų klientai bet kuriuo metu gali pateikti įvairiausių tekstų užsakymus (kartais – po kelis), kuriems taikomi skirtingi ir – gali būti – skirtingų laiko zonų terminai.
Galbūt dirbame nevienodu greičiu, tačiau kiekvienas mūsų turi žinoti, kiek gali išversti per valandą ar dieną.
Daugeliu prasmių esame patyrę žonglieriai.
Ir nė viena diena nepanaši į kitą.
Vieta, vieta ir dar kartą vieta
Viena iš priežasčių, kodėl puiku būti vertėju XXI amžiuje, yra tai, kad galime dirbti, kur tik panorėję.
Daugeliui mūsų tai reiškia darbą iš namų, tačiau su griežtomis taisyklėmis, kas ir kada gali užeiti! Ar tai būtų kambario kampas, ar specialiai darbui skirta erdvė, ten mes laikome savo kompiuterius, spausdintuvus ir žinynus.
Darbe, kuriam būtina ypatinga koncentracija, ši erdvė itin svarbi.
Kiti galbūt mieliau išsinuomos biurą, kad turėtų aiškią skirtį tarp darbo ir namų, ar pasirinks prisijungti prie bendradarbystės erdvės, kad galėtų bendrauti ir užmegzti naujų kontaktų.
Kad ir kokia sistema mums priimtiniausia, šiandieninės technologijos reiškia, kad taip pat galime dirbti vietos kavinėje ar parke. O dar yra vadinamieji skaitmeniniai klajokliai, keliaujantys iš vienos šalies į kitą, palaikydami nuolatinį ryšį su klientais.
Taigi šio darbo širdyje tvyro tikras laisvės pojūtis.
Viskas, ko reikia – tai kompiuteris, prieiga prie interneto ir proto galia.
Žmonės žmonėms ir dėl žmonių
Kam mes dirbame? Potencialiu klientu gali tapti kone kiekvienas: vyriausybės, tarptautinės NVO, įmonės, akademinė bendruomenė, muziejai, tyrėjai, rinkodaros skyriai, laboratorijos, žaidimų kūrėjai, taip pat ir pavieniai žmonės, kuriems prireikė išversti imigracijai reikalingus dokumentus ar jų sukurtos dainos žodžius.
Jie siekia parduoti produktą ar paslaugą, perduoti žinutę, o gal įgyvendinti procedūrą – ir jiems reikia tai padaryti užsienio kalba.
Be to, klientai supranta, kad patikėdami darbą profesionalui suteiks vertimui tam tikro svarumo, jis bus nušlifuotas, įtaigesnis, o visų svarbiausia – kokybiškas, toli lenkiantis nuasmenintas „Google“ vertėjo ar kitų automatinių mašininio vertimo programų versijas.
Jie susiranda mus tiesiog ieškodami internete, specializuotose platformose, asmeninėse vertėjų svetainėse, socialiniuose tinkluose, remdamiesi asmeninėmis rekomendacijomis ar iš lūpų į lūpas perduodama informacija.
Milijonai klientų visame pasaulyje. Milijardai žodžių.
Žmonės, bendraujantys su kitais žmonėmis, pasitelkdami žmonių išverstus žodžius.
Esmių esmė
Pabaikime savo nedidelę ekskursiją paprastu klausimu: kodėl gi darome tai, ką darome?
Atsakymų tiek pat, kiek ir vertėjų.
Kai kurie į tai žvelgia kaip į pašaukimą statyti tiltus – galimybę keisti pasaulį, kaskart po vieną sakinį.
Kiti – kaip į aistrą, už kurią su malonumu ima pinigus.
Dar kitiems vertimas – tai tiesiog darbas, kuriuo galima apmokėti sąskaitas.
Bet, ko gero, visi džiaugiasi, kad gali užsidirbti naudodamiesi savo imlumu kalboms ir dovana sklandžiai reikšti mintis, užsiimdami tuo, kas neabejotinai yra neišsemiamas įvairovės, žavesio ir mokymosi šaltinis.
O dabar prisiminkite, ką galvojote apie vertėjus prieš pradėdami skaityti šį tekstą. Jei jaučiatės nors kiek labiau apsišvietę, mūsų darbas atliktas!
Teksto autoriai
Andrew Morris | Nathalie G. Reis | Tanya R. Quintieri | Norhan Mohamed | Cristina Tormen | Kay-Viktor Stegemann | Suzie Withers | Kornelia Schneider | Retno W Munro | Silvia Benetollo | Miray Filiz | Lilit Khiat | Kornelia Robertson | Patricia Fierro | Valery Naumova | Edel Ring | Cathy Rosamond | Anikó Pető-Mordovski | Gordana Petrovska | Susanne Koll | Lucía LO | Isabelle Meschi | Tsugumi Kozuma | Richard Mort | Ilse Heyrmann
Translations
عربى / Bahasa Indonesia / български / Català / Deutsch / ελληνική / English / Español / فارسی / Français / Hrvatski / हिंदी / Italiano / Lietuvių / Magyar / македонски / Nederlands / Polski / Português (PT) / Română / русский / Shqip / ไทย / Türkçe / 中文简体 / 中文繁體
Serving the world's largest community of translators, ProZ.com delivers a comprehensive network of essential services, resources and experiences that enhance the lives of its members and helps them fulfill their potential. Click here to visit ProZ.com.